Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertai teigia, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie 40 proc. didėsiančias pieno produktų kainas yra nepagrįsta. Nors vidutinė pieno supirkimo kaina pastaruoju metu ir pakilo, nėra jokio pagrindo teigti apie tokį didelį kainų augimą.

Spalio 5 d., Ūkio ministerija jau dvyliktą kartą įteikė apdovanojimus verslo atstovams už jų sėkmingus projektus investuojant, eksportuojant, diegiant inovacijas ir plečiant verslą. „Verslo dienos“ renginio metu apdovanojimus „Už nuopelnus verslui“ verslininkams įteikė Lietuvoje žinomi visuomenės veikėjai, daug savo veiklos srityse pasiekę lyderiai.
 Atidarydamas tradiciniu tapusį apdovanojimų renginį ūkio ministras Evaldas Gustas pažymėjo, kad Ūkio ministerijos konkursas kasmet sulaukia vis daugiau paraiškų.

Žemės ūkio ministerijos bei Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro parengta Šviečiamoji gyvulininkystės programa, sudaranti sąlygas Lietuvos vaikams pažinti gyvulius ir paukščius, startavo prieš pusantrų metų. Rugsėjo 30 d. poilsio ir pramogų parke „Harmonypark” (Prienų r.) įvyko nugalėtojų apdovanojimo renginys, kuriame buvo apžvelgtas programos įgyvendinimas ir paskelbti konkurso nugalėtojai.

2016 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2015 m. rugpjūčio mėn., žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 3,5 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo 5,1 proc. sumažėjusios augalininkystės produktų ir 2,2 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos. Iš augalininkystės produktų daugiausia – 16,2 proc. – atpigo kviečiai, javų mišiniai – 11,9 proc., kvietrugiai – 9,8, rugiai – 8,6, miežiai – 8,2, daržovės – 7,6, vaisiai ir uogos – 7,1, avižos – 7 proc., bet pabrango grikiai – 40,4 proc., ankštiniai augalai – 21,2, rapsų sėklos – 14,4, kukurūzai – 9,6, bulvės – 1,2 proc. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai – 10,9 proc. – sumažėjo paukščių supirkimo kainos, natūralaus riebumo pienas atpigo 6,4 proc., kiaušiniai – 6,1, galvijai – 2,9, avys ir ožkos – 1,7 proc., tačiau pabrango kiaulės – 13,6 proc.

Vasarą prasidėjęs javų ir rapsų derliaus nuėmimas daugelyje šalies savivaldybių iš esmės baigtas. Šalies ūkininkai pagaliau gali lengviau atsikvėpti ir įvertinti šių metų derlių. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, nenupjauti liko tik nedideli vėliau bręstančių kultūrų plotai, pirmiausia, grikių.

 Lietuvos ūkininkams spalio viduryje bus pradėtos mokėti Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos už pasėlius bei pienines karves. Bus mokamas avansas, siekiantis iki 70 proc. išmokų  - iš viso apie 250 mln. eurų.

Rudenį, kai šiltnamyje skinami paskutiniai pomidorai ir agurkai, daržininkai pamažu pradeda ruoštis žiemai. Užmarštyje palikę žemės ūkio darbus, jie skuba kaupti atsargas bei konservuoti užaugintas gėrybes – juk kito derliaus teks laukti iki kitų metų. Kaip tinkamai paruošti šiltnamį žiemai, pasakoja didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas.

Šiek tiek atvėsus orams, aplinkosaugininkai gauna vis daugiau pranešimų apie mėšlu ir srutomis netinkamai tręšiamus laukus. Pasitvirtinusių pranešimų vis daugėja, o pareigūnai tikina, kad tai, ką daro ūkininkai, sunku pavadinti „tręšimu“ – tai tikrų tikriausias teršimas.
Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai praeitą savaitę išaiškino neeilinį pažeidimą, kai laukuose buvo išpilta keliolika sunkvežimių nuotekų dumblo.

Tarptautinis žemės ūkio technikos gamintojas Massey Ferguson džiaugiasi galėdamas pranešti apie naująją traktorių seriją – MF 6700 S, nuo dabar tai galingiausi pasaulyje 4 cilindrų traktoriai, kurių galia siekia net iki 200 AG.

Liepą prasidėjusi javapjūtė po truputį eina į pabaigą. Paskutiniais Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis,Lietuvoje nupjauta 87,9 proc. grūdinių augalų ir 89,6 proc. rapsų pasėlių.Nenupjauti liko tik nedideli plotai vėliau bręstančių kultūrų, pirmiausia, grikių.

 Žemės ūkio ministerijojesusirinkęžemdirbių ir rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovai kartu su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene aptarė naująsias paramos schemas pieno gamintojams ir kitus ūkininkams aktualius klausimus.

Siekiant užmegzti glaudesnius prekybinius ryšius, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamykloje pirmadienį apsilankė aukšto rango pieno perdirbėjų delegacija iš Japonijos.

„Japonijos rinka mūsų įmonei yra viena prioritetinių rinkų, kurioje pieno baltymų paklausa nuosekliai auga, – teigia ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas. – Darbas su šia rinka prasidėjo dar šių metų pradžioje mūsų įmonės dalyvavimu parodoje Tokijuje ir mūsų svečių vizitas yra to pradėto darbo vienas tarpinių rezultatų“.

Pagrindinių grūdinių kultūrų javapjūtė eina į pabaigą – Lietuvoje nupjauta 74 proc. grūdinių augalų ir beveik 85 proc. rapsų pasėlių. Ūkininkai, kurie nesugebės visiškai įvykdyti sutartų įsipareigojimų grūdų supirkėjams, gali lengviau atsidusti – jiems pastarieji žada netaikyti sankcijų ar baudų.

Aplinkos ministerija sulaukia vis daugiau gyventojų pranešimų apie Lietuvoje sparčiai plintančius luzitaninius arionus – labai ėdrius invazinius šliužus. Ne vieną skambinusįjį pribloškė jų gausa. Šie itin vislūs šliužai kenkia žemės ūkiui ir kelia grėsmę vietinių moliuskų įvairovei. Duomenis apie luzitaninių arionų paplitimą šalyje šiuo metu renka Lietuvos entomologų draugija.

           Žuvininkystė Lietuvoje – senas tradicijas turinti veikla. Išsaugoti ir plėsti žuvininkystės sektorių uždavinys yra ne iš lengvųjų, nes šis sektorius visada buvo sudėtinga sritis, reikalaujanti didelio dėmesio. Antradienį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė visą dieną praleido Klaipėdoje ir Šventojoje – lankėsi ne tik UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione“, apžiūrėjo Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją Kopgalyje, Šventosios uosto teritoriją, įvertino esamą situaciją ir perspektyvas bei susitiko su žvejais aptarti jiems rūpimų klausimų.  

Įsibėgėjus derliaus nuėmimo darbams, žemdirbiai perspėjami pasirūpinti veikiančiais gesintuvais ir nedegiu audiniu, nes šiais metais žemės ūkio darbus žymi ugnis. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, jei pernai ugnies sukeltų žalos atvejų žemės ūkio technikai nepasitaikė, šiemet dar tik įpusėjus derliaus nuėmimui jos jau pradėtos fiksuoti. Vidutinė žala kol kas sąlyginai nedidelė ir siekia 5720 eurų tik todėl, kad pavyko laiku lokalizuoti ugnį.

„Nepabuvęs kareivėliu – nebus geras artojėlis“ – tokiu šūkiu dalyvius ir svečius šiemet pasitiko Lietuvos artojų varžybų organizatoriai. Jau 18-ąjį kartą vykstančios tradicinės varžytuvės šurmuliavo Mantviliškio kaime Kėdainių rajone. Nors orai šią vasarą permainingi, tačiau šįsyk gamta artojus nusprendė palepinti ir pasitiko saule bei pradžiuvusiais laukais.

ES savanoriška susietoji parama 2015–2016 m. žemdirbiams buvo mokama už pareiškėjų laikomus gyvulius (pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas) ir deklaruotus baltyminių augalų, atviro ir uždaro grunto daržovių, vaisių ir uogų plotus. O nuo 2017 m. papildomai į paramos schemą bus įtrauktos išmokos už cukrinius runkelius, sėklai auginamas bulves, taip pat javus, apsėtus sertifikuota sėkla.

Patyrę daržovių augintojai žino, kad rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai – viena iš paskutinių galimybių sulaukti pomidorų derliaus, todėl dar šį mėnesį svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Vienas iš jų – pomidorų lapų skynimas. Kaip ir kada geriausia tai daryti, pataria Lietuvoje daržoves šiltnamiuose auginančios įmonės „Kietaviškių gausa“ vyriausias agronomas Nerijus Rakickas.

Šiemet burokėlių augintojų skaičius Lietuvoje išaugo net tris kartus. Vartotojų susidomėjimas patiekalais iš burokėlių didėja, o šios vertingos daržovės paklausa auga daugelyje Europos šalių.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet burokėlių plotus deklaravo 663 daržovių augintojai, o pernai tokių buvo 219. Deklaruotas burokėlių plotas šiemet apima 771,07 ha, kai pernai tokių plotų buvo 713,36 ha.

Gausiems krituliams prausiant Lietuvą, grūdinių augalų nuėmimas nėra toks spartus, kaip tikėtasi. Grūdų supirkta beveik du kartus mažiau, tačiau vidutinio derlingumo rodikliai yra šiek tiek aukštesni nei praėjusiais metais.