RETRO

A. a. Jonui Vaišvilai atminti


vaisvilaŠią, kovo 8-osios, naktį su šiuo pasauliu atsisveikino ilgametis Mažeikių rajono švietimo ir kultūros darbuotojas Jonas Vaišvila, palikęs ryškų pėdsaką Šilalės ir gimtojo Mažeikių rajono kultūros istorijoje.

Mirė režisierius R. Tuminas

tuminas1Eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas. 

Šią žinią savo „Facebook“ profilyje trečiadienį paskelbė režisierė Anželika Cholina.

„Rimas Tuminas. RIP, Maestro…Ačiū už VISKĄ“, – rašė A. Cholina.

Didžiajam arkivyskupui S. Ševčukui įteiktas Lietuvos medalis

sevciukasUkrainos Graikų Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje interneto svetainėse dalijamasi žinia apie didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko ir ambasadoriaus Valdemaro Serapino susitikimą vasario 22-ąją. Susitikimo metu ambasadorius įteikė šv. Juozapato metų minėjimo Lietuvoje 2023 metais, sutapusių su šventojo 400 metų kankinystės sukaktimi, medalį. Ukrainiečių ganytojas padėkojo už lietuvių solidarumą ukrainiečiams.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu apdovanotas istorikas Povilas Šverebas

sverebaLietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes apdovanojo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoją, istoriką Povilą Šverebą. Jo veikla yra ne tik intensyvi, bet ir produktyvi: 2 monografijos, 7 sudaryti ir parengti leidiniai, 80 mokslinių bei per 100 mokslo populiarinimo straipsnių ir bemaž 200 publikacijų Lietuvos istorijos, Žemaitijos paveldo, iškilių asmenybių ir švietimo raidos tarpukario metų Lietuvoje temomis.

In memoriam ZENONAS STEPONAVIČIUS (1958–2024)

z.steponavicius„Vieną kartą mačiau, kaip mano darbą, stovintį Mažeikiuose nuo 1983 metų, pabučiavo vaikas. Ko gero, brangesnių nepadariau...“ (Z. Steponavičius)

 

Z. Steponavičius gimė 1958 m. rugpjūčio 3 d. ir augo Klaipėdoje. Būdamas 10 metų amžiaus pradėjo mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje - internate (dabar nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). Vėliau 1983 m. Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) vaizduojamosios dailės fakultete, skulptūros katedroje įgijo skulptoriaus – pedagogo specialybę.

Išlydint Mokytoją...

jonusaiteMokytoja – keliautoja – literatė. Šiais žodžiais galima apibūdinti Justiną Jonušaitę. Ji gimė 1941 m. Telšių rajone, Rainių kaime. Baigusi Telšių vidurinę studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, kur įgijo chemijos ir biologijos dėstytojos specialybę. Dirbo Vilniaus, Tauragės, Telšių rajono mokyklose, nuo 1976 persikėlė į Mažeikius. Virš 40 metų skyrė jaunimo mokymui ir ugdymui Mažeikiuose, Židikų, Tirkšlių, Užlieknės mokymo įstaigose.

Scenoje su Jūrate Onaityte: vasario 11 d. aktorei sukanka 70

onaityteVasario 11 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Jūratė Onaitytė švęs 70-mečio jubiliejų. Būdama vos penkerių svajojo apie iššūkių kupiną, bet prasmingą aktorės kelią. Šiandien galima pasinerti į jos jau daugiau nei 50 metų kuriamą filosofijos, inteligencijos ir nuoširdaus atsidavimo teatrui pasaulį.

Mažasis mažeikietis – išskirtinių plaukų savininkas

ilgaplaukisvaikasPraėjusiais metais Mažeikių regioninėje ligoninėje gimęs Adrijus Raustys savo išskirtine išvaizda nustebino ne tik savo tėvus, bet ir ligoninės personalą. Berniukas gimė itin vešliais ir tankiais plaukais. Marijos ir Andriaus Rausčių sūnui šiuo metu 10 mėnesių, o jo plaukai aplinkinius stebina iki šiol.

Gimė pasipuošęs

Kaip prisimena M. Raustienė, kartu su vyru iki gimdymo ne kartą spėliojo, ar vaikas gims su plaukučiais ar be, tačiau, kad jų bus tiek daug, nesitikėjo. „Iki šiol juokaujame, kad sūnus ruošėsi susitikimui su mumis ir iškart gimė pasipuošęs su šukuosena“, – šypsodamasi kalbėjo Marija.

In memoriam Netekome Nusipelniusio Lietuvos gydytojo Vaclovo Vaitkevičiaus 1943-01-03 – 2024-01-16

inmemoriamvaitkNeseniai paminėjęs 81-erių metų sukaktį gyvenimo kelią baigė buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas dermatovenerologas, Šiaulių odos ir veneros ligų ligoninės direktorius, Nusipelnęs Lietuvos gydytojas, profesijos riteris Vaclovas Vaitkevičius.

Telšių rajone Luokėje gimęs ir užaugęs Vaclovas Vaitkevičius 1960 metais baigė Luokės vidurinę mokyklą ir nusprendė tapti gydytoju. Mokslus po pirmo kurso Kauno medicinos institute teko nutraukti dėl prievolės atlikti karo tarnybą sovietų armijoje Kaliningrade. Grįžęs iš tarnybos tęsė bendrosios medicinos studijas ir, baigęs Gydomosios medicinos fakultetą, V. Vaitkevičius gavo paskyrimą į Šiaulius. 1970 metais birželio 6 dieną pradėjo dirbti Šiaulių odos ir venerinių ligų dispanseryje.

Startuolis, kuris benamius paverčia sodininkais

sodInformacinių technologijų inžinierius Lorenzo Di Ciaccio paliko darbą didelėje įmonėje ir įkūrė startuolį, kuris padeda sunkumų patiriantiems žmonėms pasirūpinti savimi tvarkant apleistus Romos parkus, sodus, želdynus.

„Nagi (daje)!“ – sako romiečiai, norėdami ką nors padrąsinti, suteikti jėgų, kviesdami nepasiduoti, ragindami komandą prieš įvartį ar išreikšdami džiaugsmą už draugo sėkmę. „Ridaje“ yra tam tikras pastiprinimas, dvigubas „nagi“. Toks ir Lorenzo Di Ciaccio startuolio pavadinimas, kuris siūlo antrą gyvenimą, galimybę daugeliui benamių, gyvenančių Amžinojo miesto gatvėse.  38 metų kompiuterių inžinierius maždaug prieš dešimt metų nusprendė palikti savo nuolatinį gerai apmokamą darbą ir imtis socialinės problemos, kurią Bažnyčia ir bažnytinės labdaros organizacijos visada stengėsi spręsti.

Po mintį kiekvienai dienai: kunigas Benas Lyris – apie meilę, gailestingumą ir drąsą gyventi šiandien

benaslyris„Meilės yra tiek, kiek pats sugebi jos sukurti“, – taip 365-ąją metų dieną apibūdina poetas, kunigas Benas Audrius Martusevičius arba Benas Lyris. Būtent šiuo pseudonimu kunigą geriausiai žino jo gerbėjai socialiniuose tinkluose, kur pozityvias, gydančias jo mintis ir įkvėpimus skaito daugiau nei šimtas tūkstančių siekėjų.

Mirė buvusi Seimo narė, poetė D. Teišerskytė

teiserskyteSulaukusi 79-erių mirė buvusi Seimo narė, poetė Dalia Teišerskytė.

Apie tai pirmadienį pranešė portalas Žmonės.lt.

D. Teišerskytė gimė 1944-aisiais, 1953 metais ji su tėvu ir broliais buvo ištremta į Irkutsko sritį, kur gyveno jos ištremta motina.1962 grįžo į Lietuvą, 1974-aisiais baigė Vilniaus universitetą, žurnalistikos studijas.

V. Mainelytė: kai žmogus išsisako, jam palengvėja

mainelyteAktorė Vaiva Mainelytė, filmuodamasi „Sidabrinės linijos“ kampanijoj „Pokalbiai senjorams“, pakartojo ne kartą: reikia būti optimistais. Nors ir pripažino ją kalbinusiai laidų vedėjai Nomedai Marčėnaitei – ne kiekviename gyvenimo etape pačiai buvo lengva tą priesaką išpildyti. Tada ypač padėdavo pokalbiai su galinčiais išklausyti, paguosti ir kartu pasijuokti. Kaip tik tai senjorams siūlo „Sidabrinė linija“.

Vaiva, noriu pacituoti: „Nepaisant visų praradimų ir skausmingų išgyvenimų, esu optimistė“. Čia apie Jus, ar ne?

V. Landsbergis: senatvė yra gyvenimo dalis

landzbProf. Vytautas Landsbergis neįsivaizduoja savęs skambinančio į „Sidabrinę liniją“. „Aš galiu sau paskambinti. Pakalbu su savim“, – paaiškino duodamas interviu Nomedai Marčėnaitei, kūrusiai „Sidabrinės linijos“ socialinę kampaniją „Pokalbiai senjorams“. Bet pripažino – toks uždarumas jam yra ir praradimas – juk kiekvienas paskambinimas ir pokalbis atneša gyvybės, sukuria džiaugsmo ir primena, kad esi reikalingas.

Ukrainos karo pabėgėlė akušerė Maryna patenkinta slaugytojos padėjėjos darbu

marynaUkrainietė Maryna Stepankina stengiasi susitaikyti su mintimi, kad nebegrįš į gimtąją šalį. Nes nebėra kur: jos gimtasis miestas sugriautas iki pamatų. Iki šiol nesibaigia Lysyčensko miesto (Luhansko srityje) bombardavimas. Čia gyveno su šeima ir iš čia drauge su penkiolikmečiu sūnumi Romanu išvyko, paskelbus evakuaciją. Ligoninėje, kur ji kelis dešimtmečius dirbo akušere, dabar šeimininkauja užpuolikai. Maryna dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos toksikologijos skyriuje slaugytojos padėjėja ir šiuo darbu bei gyvenimu Lietuvoje yra patenkinta.

Mirė Varėnos krašto šviesuolis V. Kaziulionis: Prezidentas ir Premjerė reiškia užuojautą

kaziulionis1Eidamas 94-uosius metus lapkričio 13 d. į amžinybę iškeliavo Varėnos krašto šviesuolis, politinis kalinys, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio ir Vyčio Kryžiaus Karininko kryžių kavalierius Vytautas Kaziulionis. Dėl jo mirties Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda bei Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareiškė užuojautą.

L. Kybartienė: kartais tikrai pritrūksta laiko išklausyti savo brangiausius žmones

kybartTelevizijos laidų vedėja Laima Kybartienė galėtų būti „Sidabrinės linijos“ savanore. Vieną dieną turbūt ir taps – kai nebebus tokia reikalinga vaikaičiams, žadėjo ji visuomenininkei Nomedai Marčėnaitei, pakvietusiai ją nusifilmuoti „Sidabrinės linijos“ socialinėje kampanijoje.

Kalbėjosi moterys apie tai, kokią patirtį ir poveikį gali sukurti paprasčiausias telefono pokalbis. L. Kybartienė tai išmano ne teoriškai – jos pokalbiai su vyresnio amžiaus žmonėmis, norinčiais užsakyti sveikinimą TV1 laidoje „Sveikinimų koncertas“, dažnai virsta tikromis išpažintimis.

Seimo priimtoje programoje – kenotafas J. Žemaičiui, partizanų pažinimo centrai

kenotafasKenotafas partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui Antakalnio kapinėse Vilniuje, partizanų pažinimo centrai sostinėje ir Utenos rajone, laisvės kovų vietų įamžinimas – šios ir kitos priemonės numatytos Seimo priimtoje XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, jų sklaidos ir įamžinimo programoje.

Šią savaitę už ją balsavo 110 Seimo narių, susilaikė keturi.

Gestų kalbos vertėja Rūta Savickienė: „Profesiją man skyrė pats likimas“

kurcPaskutinį rugsėjo sekmadienį minima kurčiųjų diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į kurčiųjų bendruomenę bei jai kylančias problemas. Viešajame gyvenime kurtieji vis dar yra priklausomi nuo aplinkinių pagalbos – kokybiškai bendrauti su girdinčiaisiais jiems padeda gestų kalbos vertėjai, kurių Lietuvoje vos 120. Apie šios specialybės subtilybes, iššūkius kasdieniame darbe kalbėjome su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Šiaulių teritoriniame skyriuje, Mažeikiuose, dirbančia gestų kalbos vertėja Rūta Savickiene.

24-erių Domantui klausos negalia – ne kliūtis: įgyvendino savo profesinę svajonę

domantascDomanto Čikotos istoriją galima drąsiai vadinti pavyzdžiu negalią turintiems žmonėms ir visiems tiems, kas, siekdamas savo tikslų, susiduria ne su viena, o dešimtimis ar šimtais kliūčių. Nuo gimimo klausos negalią turintis vaikinas pabaigė mokyklą, vėliau – nors tai nebuvo lengva – universitetą, o išsikėlęs tikslą įsidarbinti žygiavo iki jo atkakliai. Nepaisė nuostatų ir stereotipų. Nors išgirdo ne vieną neigiamą atsakymą, savo šanso Domantas sulaukė, šiandien jis – Lietuvos banko darbuotojas.

Pasirodymui Latvijoje besiruošiantis Jurgis Kairys: „Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“

kairys„Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“, – kalbėdamas apie beveik 50 metų trunkančią lakūno karjerą teigia daugkartinis Europos bei pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys. Kone kiekvienas lietuvis iki šiol prisimena 2000-uosius, kai šis atliko iki tol pasaulyje neregėtą akrobatinį triuką ir apvertęs lėktuvą aukštyn ratais praskrido po Kaune esančiu pėsčiųjų taku.

Šaulys Stasys Pūtvis: „Niekada nenorėjau tapti gyvu paminklu proseneliui“

saulys„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.

Maltiečių globojamas Petras: „Kai esi ne vienas, viską gyvenime gali padaryti“

maltie„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais. Prie saldumynų nepratęs pratinausi iš naujo, – tyliai pasakoja Petras ir graudžiai priduria: – Norėjosi dar ilgiau pabūti dviese...“

R. Matulaitienė: „Rinkėjai patikėjo mumis – turime pateisinti jų lūkesčius“

mere1Kovo 19-ąją per Lietuvoje vykusius savivaldos rinkimus mažeikiškiai miesto mero postą pirmą karą patikėjo moteriai – Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltai kandidatei Rūtai Matulaitienei.Politinę karjerą pradėjusi nuo tarybos narės, dirbusi mero pavaduotoja, naujoji merė tiek sau, tiek kitiems politikams linki neprarasti žmogiškumo: Pirmiausia juk yra ne pareigos, o žmogus. Pareigos tik įgalina mane veikti – įgyvendinti tikslus, darbus, siekius“.

D. Komovienė: „Žinau, kad yra raktas kiekvienai sielai“

komovieKovo 8-ąją, Židikuose, minint Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 146-ąsias gimimo metines, iškilmingai įteikta jos vardo premija. Šiemet 26-ąja šios premijos laureate tapo Danutė Komovienė – pedagogė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Carito“ reikalų vedėja. Savivaldybės įsteigtas apdovanojimas skirtas už ilgametį ir nuoširdų darbą su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, neatlygintiną visokeriopą pagalbą ukrainiečiams integruotis į rajono bendruomenę, savanorystės idėjos platinimą ir jaunų žmonių įtraukimą į šią veiklą.

Šatrijos Raganos vardo premiją rašytojos 120-ojo gimtadienio proga įsiteigė Mažeikių rajono savivaldybė. Šis apdovanojimas kasmet skiriamas žmonėms, kurie savo darbais padeda įamžinti rašytojos atminimą, puoselėja ir tęsia Šatrijos Raganos švietėjišką, altruistinę veiklą.

Budas.lt pakalbino premijos laureatę D. Komovienę:

Mirė ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

edvardas-siugzda12023 m. vasario 28 dieną, eidamas 79-uosius metus, mirė ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda.

Jis gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškyje, vargonininko šeimoje. Kadangi tėtė dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas didžiąją vaikystės dalį praleido Pajevonyje.

1962 m. baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigęs pradėjo dirbti Kauno radijo montavimų moksliniame tyrimų institute radijo inžinieriumi.

IN MEMORIAM ARIE TORCQUÉ

IN MEMORIAM ARIE TORCQUÉ

1941-07-02–2023-01-07

Šių metų sausio 7 dieną netekome mylimo vyro, tėvo, draugo, bičiulio, talentingo menininko ARIE CORNELIO TORCQUÉ ZAANEN...

Torcqué gimė 1941 m. liepos 2 d. Roterdame (Nyderlanduose), studijavo dailę, iliustraciją, litografiją ir dizainą, privačiai mokėsi pas keletą olandų dailininkų. Menininkas gyveno, kūrė, rengė parodas įvairiose Europos šalyse, o nuo 2005 m. gyveno ir kūrė Lietuvoje.

B. Bėranto knygos „Pirštų galiukais“ pristatyme – nuoširdžios emocijos ir kalėdiška nuotaika

Pirmadienio vakarą Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje kavą, daiktus ir žmones jungiančioje erdvėje „Demoloftas“ jaukiai ir betarpiškai pristatyta rašytojo Beno Bėranto trumpų istorijų knyga „Pirštų galiukais“.

Susirinkusiems svečiams autorius atvirai pasakojo apie trylika metų brandintą rinkinį ir inspiracijas kūriniams bei perskaitė tris noveles, kurios sulaukė šiltų reakcijų. „Rašau apie vidinius išgyvenimus, neretai apie sudėtingus ir skaudžius, bet kūryboje man visada svarbu viltis ir tikėjimas, kad širdyje meteoritų išmuštose duobėse galima iš naujo pasodinti gražias patirtis“, – pristatydamas vieną iš istorijų pasakojo Benas Bėrantas.

Dailininkas A. Petravičius – apie gyvenimą, kūrybą ir gamtą

Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki gruodžio 5 d. eksponuojama 15-oji tapytojo Algirdo Petravičiaus paroda „Prisilietimai“, nukelianti lankytojus į gamtos pasaulį. Pakalbinome parodos autorių, kuris papasakojo apie savo kūrybą, įkvėpimą bei atskleidė, kas yra geriausia jo patarėja.

Mirė estrados dainininkas V. Malinauskas

Po sunkios ligos mirė Lietuvos estrados dainininkas Viktoras Malinauskas, pirmadienį pranešė lrt.lt.

Dainininkas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys mirė šeštadienį, portalui patvirtino dainininko dukra Viktorija.

Savo profesionalią karjerą V. Malinauskas pradėjo 1969 metais, su valstybiniu Filharmonijos instrumentiniu – vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“, vėliau jis taip pat dainavo ansambliuose „Nemuno žiburiai“ ir „Estradinės melodijos“.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode