Nuo 2016-ųjų už parduodamą būstą ar žemę Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nereikia mokėti tuomet, jei šį turtą turite ne mažiau nei 10 metų. Dvigubai prailgintas terminas (jis buvo 5-eri metai) biudžetui naudos beveik neduos, o sumaišties – įneš. Ir kirs visų pirma per eilinių piliečių kišenes.
Taip teigė dauguma portalo Statybunaujienos.lt kalbintų specialistų ir žmonių, dalindamiesi mintimis apie nuo sausio 1 dienos įsigaliojusias GPM įstatymo pataisas.
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasos Virvilienės, įsigaliojus įstatymo pataisoms, „po 2016 m. sausio 1 d. parduodamam nekilnojamajam turtui GPM įstatymo nustatyta pajamų mokesčio lengvata galios tuo atveju, kai turtas nuosavybėje bus išlaikytas 10 metų”.
Tiesa, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, kai parduodamas paveldėtas, gautas dovanų ar pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą grąžintas turtas. Daugiau apie tai skaitykite R. Virvilienės komentare.
Gyventojai nusivylę: tokio kirčio nesitikėjome
Pasirodžius šiam komentarui redakcija sulaukė nemažai laiškų. Juose – jūsų istorijos ir nusivylimas dėl to, kad teks prarasti dalį pinigų arba atidėti planus parduoti turtą dar penkeriems metams. Taip pat pasipiktinimas, kad įstatymo pataisos įsigaliojo praėjus vos dviem savaitėms nuo jų priėmimo, ir kad tai lyg tyčia padaryta itin nepalankiu metu – prieš pat šventes, kai net pradėtų sandorių nespėta užbaigti.
„Prieš kurį laiką įsigijome vieno kambario butą su vadinamąja daline apdaila. Kad jį įsirengtume, teko pakloti nemažai pinigų. Dabar šeima padidėjo, todėl norėtume jį parduoti ir įsigyti didesnį. Bet mūsų šeimai vis tiek teks sumokėti nemenką sumą GPM“, – guodžiasi vilnietis Gabrielius D. (pavardė redakcijai žinoma).
Sumokėti 15 proc. nuo kainų skirtumo, jei savo būstą parduos brangiau, negu įsigijo iš statytojų, jam teks dėl to, kad vienų dokumentų neišsaugojo, o kitų tiesiog neturi. (Kairėje - šeimai grąžinta žemė, kurią ketinama parduoti. Portalo nuotr.)
„Nors gyventojams, kurie įsigijo neįrengtus butus daugiabučiuose namuose ir jų užbaigimui papildomai išleido pinigų, prie įsigijimo kainos turėtų būti pridedama apdailos darbams faktiškai išleista suma, visas išlaidas reikia pagrįsti dokumentais, o aš jų neturiu. Net mintis nekilo kaupti tų kvitų. Be to, kai kurias medžiagas pirko apdailą atlikę meistrai. Ir iš jų gautos sąskaitos už atliktus darbus neišsaugojau, nors atsiskaitėme oficialiai“, – pasakojo Gabrielius. Pasak pašnekovo, tie, kurie atsiskaitė „juodais“ pinigais, bent jau save gali kaltinti, o jis jaučiasi be kaltės užspeistas į kampą.
Pašnekovui menka paguoda, kad pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos pajamos, gautos už būstą, kuriame gyvenama ar yra deklaruota gyvenamoji vieta, jei gautos pajamos per vienerius metus nuo jo pardavimo bus panaudotos kitam būstui, kuriame jie gyvens, įsigyti. Gabrieliui vis tiek reikia turėti pagal mūsų šalies įstatymus galiojančius turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus.
Ir jam, ir aplinkybių auka tapusiai Stasei G. jokios naudos ir iš to, kad neišsaugojusieji dokumentų originalų gali pateikti atitinkamų institucijų patvirtintas jų kopijas. Tai gali būti notaro patvirtinta sutarties kopija ar banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turtą buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta. Ir tie patys kvitai. Jei nėra ir jų – pajamų mokestis bus skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą.
„Aš nė neketinau saugoti čekių, nes įsigijusi patikusį butą su daline apdaila patrauklioje vietoje, ketinau nugyventi jame visą likusį gyvenimą. Tačiau man labai nepasisekė su kaimynais. Jie itin triukšmingi, rūko balkone, o dūmus pučia į mano pusę. Jaučiuosi nuskriausta, kad vien dėl jų privalau šį butą parduoti ir įsigyti kitą. O dabar man teks sumokėti tuos 15 proc. nuo skirtumo tarp plikų sienų ir įrengto buto kainos. Bet juk tai nesąžininga mano atžvilgiu, nes apdailai ir butui įrengti išleidau nemažai pinigų“, – guodėsi Stasė G.
Ekspertai: mokėti reikės nedaug
Kalbėdamas apie GPM įstatymo pakeitimą, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis („Ober-Haus“ nuotr. kairėje) sakė, kad esamas butų kainų lygis dabar yra maždaug toks, koks buvo 2011 metais. Vilniuje jis dabar maždaug 12 proc. aukštesnis, negu 2010 metais, o kituose didžiuosiuose miestuose kainų augimas palyginti su žemiausiomis „krizinėmis“ kainomis yra nedidelis,
„Pavyzdžiui, Kaune tik 2013 metais kainos pradėjo augti, Panevėžyje – 2012, Šiauliuose – 2011 metais, bet nuo vadinamojo „dugno“ kainos prieauglis juose dabar vidutiniškai yra apie 3 proc.“, – portalui Statybunaujienos.lt sakė jis. (Visą komentarą skaitykite čia.)
Ekspertas skaičiuoja, kad jei viename iš minėtų miestų žmogus dabar parduotų savo būstą, įsigytą prieš 3-5 metus, už vidutinę rinkos kainą, valstybei mokamas 15 proc. GPM tesudarytų apie 0,5 proc. pardavimo kainos.
„Pavyzdžiui, jei žmogus parduoda būstą už 50 tūkst. eurų, tikėtina, kad jo mokestis valstybei būtų apie 250 eurų“, – skaičiuoja S. Vagonis. Anot jo, kol kainų pokytis nedidelis, mokestis siektų 0,5-3 proc. pardavimo kainos. „Gal žmogui tai ir reikšminga suma, bet nemanau, kad labai grobikiška“, – svarstė jis.
Biudžetui didelės naudos neatneš
S.Vagonis pabrėžia, kad nekilnojamojo turto rinkai didelės įtakos įstatymo pataisos neturės, nes Lietuvoje „dominuoja žmonės, perkantys būstą sau, todėl atvejų, kai pardavėjui teks mokėti GPM, bus palyginti nedaug“.
„Biudžetui iš to nauda taip pat bus nedidelė, nes tai tikrai nebus labai reikšmingos sumos“, – portalo žurnalistams sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.
Mintimis apie naujuosius GPM įstatymo pakeitimus pasidalijęs parlamentaras pabrėžė balsavęs prieš pastarąsias pataisas. Jis teigė manantis, kad tie, kurie Seime siūlė šią pataisą ir už ją balsavo, „norėjo apriboti spekuliantus“, prisipirkusius daug nekilnojamojo turto, kad vėliau, kai kaina po 4–5 metų padidės, parduotų ir uždirbtų, tačiau iš G. D. ir kitų portalo skaitytojų pasakojimų akivaizdu, kad lazda, nukreipta į tokio tipo verslininkus, skaudžiai paliečia niekuo dėtus žmonems.
Jam pritaria Juozapas Z., kol kas neketinantis keisti neseniai įsigyto būsto į kitą. Vyras sakė abejojantis, kad naujosios pataisos sustabdys perpirkėjus.
„Manau, kad tai nieko nepakeis. Man atrodo, kad tie, kurie perka butus tikėdamiesi vėliau juos brangiau parduoti, ir dabar nelaiko jų 5 metus. Tai per ilgas pinigų įšaldymas. Jie tą problemą ir anksčiau kažkaip sprendė, ir dabar spręs. Gal mokesčius įskaičiuojaį kainą?“, – svarstė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad labai sunku įrodyti, jog įsigijęs prastos kokybės būstą jį iš esmės pagerinai ir taip sumažinti mokesčius. „Turiu pažįstamų, kurie investavo į senus butus labai daug pinigų, tačiau jiems taip ir nepavyko to įrodyti ir atitinkama suma padidinti neapmokestinamąją sumos, už kurią pardavė sutvarkytus butus, dalį“, – sakė jis.
Tai patvirtina ir VMI atstovai: turto įsigijimo kaina laikomos visos išlaidos, patirtos būstą rekonstruojant arba atliekant jo kapitalinį remontą, kaip tai apibrėžta Statybos įstatyme, bet paprasto remonto, kad ir koks jis būtų sudėtingas, kad ir kaip apleistas būtų butas, išlaidos prie jo įsigijimo kainos nepridedamos.
Pataisos galioja ir parduodantiems žemę
Aprašytos GPM įstatymo pataisos galioja ir norintiems parduoti žemę.
„Mano pažįstami, prieš kelerius metus paveldėję senelių tarpukariu valdytą ir jiems grąžintą žemę, gyvena mieste ir neketina pradėti ūkininkauti. Pernai jie nepardavė ūkininkui jam nuomojamo sklypo: laukė šių metų, kol sukaks penkeri nuo paveldėjimo momento, nes jiems ir keli šimtai eurų – pinigai. Dabar jie kone nagus graužiasi, nes vis tiek teks mokėti 15 proc. GPM, kadangi pinigų labai reikia ir tiek laukti jie jau negali. O tai pajutęs ūkininkas dar ir kainą stengiasi numušti“, – redakcijai pasakojo kaunietis Antanas R. (pavardė redakcijai žinoma).
Šie žmonės susirūpino ne be pagrindo. Sovietmečiu nusavinto ir atkūrus nepriklausomybę grąžinamo turto vertė nuosavybės atkūrimo dokumentuose ir Registrų centro išduotose pažymose nurodoma tokia, kokia nustatyta remiantis masinio vertinimo metu nustatyta vidutine rinkos verte.
„Tikėtina, kad ji yra gerokai mažesnė, negu faktinė rinkos vertė, kadangi tas masinis vertinimas ne visada atspindi realią turto vertę rinkoje. Parduodami tokią žemę žmonės gali patekti į gana nemažų mokesčių zoną“, – pastebi S. Vagonis.
Kad jis teisus, įsitikino ir portalo žurnalistai, atlikę nedidelį eksperimentą. Pavyzdžiui, viename iš rytų Aukštaitijos miestelių–rajono centrų atkurta nuosavybė – 9 arų sklypas gyvenamojo namo statybai Registrų centro išduotoje pažymoje įvertintas mažiau negu 3 tūkst. eurų. Tame pačiame miestelyje parduodamų panašių sklypų rinkos kaina svyruoja tarp 8-12 tūkst. eurų. Kaip beskaičiuosi, mažiausiai 700-800 eurų tektų sumokėti valstybei.
Nepriklausomas vertinimas išgelbės ne visus
Šeimai, apie kurią pasakoja Antanas R., bei kitiems, atsidūrusiems panašioje padėtyje, S. Vagonis pataria „paveldėjus turtą iš iš karto kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją ir gauti pažymą apie realią tos žemės rinkos vertę tuo metu“.
Nepriklausomų vertintojų nustatyta reali turto rinkos vertė būtų prilyginta turto įsigijimo kainai ir turėtų būti įrašyta į paveldėjimo dokumentus, todėl šį turtą parduodant sumažėtų jo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas.
Žinoma, jei savininkas parduos žemę brangiau, negu nustatys nepriklausomi vertintojai, jis vis tiek turės sumokėti 15 proc. GPM, bet S. Vagonis prognozuoja, kad „kainos skirtumas tikriausiai bus gerokai mažesnis, negu skirtumas tarp pardavimo ir masinio vertinimo metu nustatytos kainos. Žemės kaina taip sparčiai nekyla“.
Pasinaudoti nepriklausomų turto vertintojų paslaugomis ir pasirūpinti, kad notaras į paveldėjimo dokumentus įrašytų jų nustatytą kainą, ekspertas pataria ir paveldintiems būstą. Anot jo, tie, kurie tai padarė iš karto, neturėtų nukentėti, o kitiems vertėtų pagalvoti apie retrospektyvinį vertinimą.
„Turto vertintojų nustatyta turto įsigijimo kaina gali būti atimama iš turto pardavimo pajamų“, – patvirtina VMI atstovai, bet tik tais atvejais, kai parduodamas paveldėtas būstas, žemė ar kitas nekilnojamas turtas. Tačiau yra dar viena sąlyga. „Turto vertintojai turėtų nustatyti tikrąją rinkos kainą, buvusią paveldėjimo momentui, t.y. turto palikėjo mirties dieną“, – pabrėžia R. Virvilienė.
Tikėtina, kad nepriklausomų ekspertų nustatyta kaina bus aukštesnė, negu nurodytoji Registrų centro pažymoje. Kai kuriais atvejais tas skirtumas gali būti labai ženklus ir retrospektyvinis turto vertinimas padės sumažinti privalomo sumokėti GPM dydį.
Bet ne visada. Dar vieno laiško, kurį gavo redakcija, autorius Vitalijus Z. pasakoja, kad tikėjosi šiemet, suėjus 5 metams, parduoti per krizę, per patį kainų kritimą, paveldėtą butą, o už gautus pinigus įsigyti sodybą kaime.
„Dabar vėl teks ,,vytis“ nutolusią lengvatą, ir nežinia, kas bus, kai artės 10 metų termino pabaiga“, – sakė jis. Skaitytojo Vitalijaus teigimu, jo atveju retorspektyvinis nepriklausomų ekspertų vertinimas menkai tepadėtų, nes per sunkmetį buvo kritusi ir reali turto rinkos kaina.
„Bandyti sumažinti mokesčius pasitelkus nepriklausomus vertintojus galima, bet tai irgi kainuoja pinigus“, – pastebi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas K. Glaveckas. Ir kaina ne visiems pasirodys maža.
Už atkurtą nuosavybę mokėti nereikia
VMI atstovai redakciją patikino, kad paveldimo turto kainą bus galima prilygtinti jo įsigijimo kainai, ir GPM būtų mokamas nuo skirtumo tarp jos ir pardavimo kainos, tačiau pabrėžė, kad kaina turi būti nustatyta „paveldėjimo momentui, t.y. turto palikėjo mirties dieną”.
Jei paveldimas egzistuojantis būstas ar žemės sklypas – viskas aišku. Tačiau daugiau negu ketvirtį amžiaus besitęsiant restitucijos procesui, nemažai žmonių mirė anksčiau, negu jiems buvo atkurta nuosavybė. Jų vardu atkurtą turtą iš karto perima įpėdiniai. Tačiau skirtingai negu paveldint jau turimą turtą, vaikams, anūkams ir kitiems asmenims, kuriems atitenka pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą sugrąžintas turtas, mokėti GPM nereikės. Išsamiai apie tai skaitykite portale Statybunaujienos.lt.
Gal artėja nauja krizė?
Gruodžio 17 d. Seime priimtos, prieš pat šventes Prezidentės pasirašytos ir jau sausio 1 d. įsigaliojusios GPM įstatymo pataisos įnešė gerokai sumaišties dar ir todėl, kad praktiškai neliko laiko užbaigti pradėtus sandorius. Tokio drastiško mokesčių pakeitimo likus savaitei iki kitų metų pradžios nesitikėjusiems gyventojams nenumatytas joks pereinamasis laikotarpis – net tiems, kurie sandorius jau buvo pradėję. Kodėl?
„Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos (…) taikomos nekilnojamajam turtui, kurio nuosavybė perleista 2016 m. ir vėlesniais metais. Šis pakeitimas buvo priimtas kartu su 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymu, o visuomenė su siūlomais pakeitimais galėjo susipažinti nuo 2015 m. rugsėjo mėn. projektų derinimo metu“, – paaiškino Finansų ministerijos atstovai.
Tačiau po tokio paaiškinimo pažyra nauji klausimai. Nesiginčijame – valstybė gali priiminėti įstatymus, keisti mokesčius, įvesti ir panaikinti lengvatas, bet įstatymai, susiję su mokesčių pakeitimais, paprastai įsigalioja po pusmečio, o ne po savaitės.
(Restitucijos būdu gyventojams grąžintas žemės sklypas. Portalo nuotr.)
Ir dabar ne krizė, būtinybės kone „per naktį“ keisti įstatymus, kaip tai buvo padaryta dabar, nėra. O gal nauja krizė artėja?
Kita vertus, kodėl gyventojai turi ne savo darbą dirbti, o ieškoti, kas kokius pakeitimus siūlo? Gi vieša informacija apie tai, kad šis mokestis keičiasi nuo 2016 metų sausio 1 dienos, pasirodė tik baigiantis 2015-iems.
Dar vienas klausimas, kuris kyla patekusiems į šias pinkles: kaip bus skaičiuojamas šiemet įsigaliojęs mokestis, jei sandoris pradėtas pernai, o bus užbaigtas šiemet? Mokestinė aplinka pasikeitė, bet įstatymas juk negali veikti atgaline data?
VMI atstovai aiškina, kad GPM įstatymo pataisos bus taikomos pajamoms, gautoms už parduotą nekilnojamąjį turtą „2016 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais“ remiantis pajamų gavimo dieną galiojančiomis įstatymo nuostatomis.
„Tarkime, gyventojas 2015 m. pabaigoje sudarė preliminarią žemės, kuri buvo įsigyta iki 2011 m. sausio l d., (pagal galiojusią tvarką už jos pardavimą jau nereikėtų mokėti, nes žemė išlaikyta nuosavybėje 5 metus – red. past.) pirkimo-pardavimo sutartį ir gavo avansą. Galutinis atsiskaitymas ir turto perėjimas kito asmens nuosavybėn vyksta 2016 metais. Tokiu atveju pajamos (avansas), gautos 2015 m., pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – pateikia pavyzdį VMI atstovai.
Tačiau likusieji pinigai už tą patį sklypą, gauti 2016 metais, jei žemė nuosavybėje išlaikyta mažiau negu 10 metų (įsigyta vėliau negu 2006 metais – red. past.) jau bus apmokestinamos pagal nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusią tvarką. Skirtumas tik toks, kad apskaičiuojant sumą, kuri bus apmokestinta 15 proc. GPM, „iš turto pardavimo pajamų sumos atimama to turto įsigijimo kaina, kuri nustatoma proporcingai 2015 m. ir 2016 metais gautų pajamų dydžiui“, – aiškina VMI atstovai.
Taigi, tie, kurie pernai gavo avansą, laimėjo. Bent šiek tiek.
K. Glaveckas: tai prieštarauja Konstitucijai
Seimo narys Kęstutis Glaveckas neatmeta galimybės, kad nusprendusieji nepaisyti apribojimų ir parduoti žemę, kai kuriais atvejais gali laimėti, nes daug priklauso nuo to, kurioje vietoje yra sklypas.
„Pavyzdžiui, prieš 20 metų Vilniuje Žvėryne ar Antakalnyje sklypas kainavo gerokai mažiau negu dabar. Bet provincijoje situacija kita, ir dokumentuose įrašyta kaina gali būti gerokai mažesnė, negu rinkos kaina“, – pastebi K. Glaveckas.
Jis įžvelgia dar vieną galimybę sumažinti mokesčius. Tačiau pasinaudoti ja galės toli gražu ne visi.
„Norint neprarasti pinigų, reikia investuoti. Turtingesnis žmogus ar verslininkas galėtų pastatyti namą ir parduoti viską kartu. Gal padidėjusi sklypo vertė kompensuotų tuos mokesčius. Arba jei gali, tegul laukia tuos 10 metų, bet garantijų, kad tada parduos brangiau negu dabar, nėra. O jeigu nori skubiai parduoti, teks mokėti. Paprastas žmogus skriaudžiamas, nes įstatyme pasakyta aiškiai – jeigu parduodi anksčiau negu po 10 metų, moki 15 proc. nuo kainų skirtumo“, – kalbėjo K. Glaveckas (Lrs.lt nuotr. kairėje)
Anot jo, tam tikra prasme tai yra ir nuosavybės valdymo laisvės apribojimas, o dalis žmonių patirs nuostolių, kurių jie neturėtų patirti.
„Šie nuostoliai visiškai nėra pagrįsti. Išeina, kad 10 metų žmonės negali disponuoti savo turtu taip, kaip nori. Tam tikra prasme tai yra nuosavybės valdymo laisvės apribojimas, o tai prieštarauja Konstitucijai. Valstybė turi užtikrinti laisvos rinkos funkcionavimą, o ne atvirkščiai – taip kategoriškai ją reglamentuoti“, – portalui Statybunaujienos.lt sakė K. Glaveckas.
Pataisa (ne)skatina sukčiauti
Pasak parlamentaro, skirtingose šalyse yra įvairių nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemų.
„Pavyzdžiui, JAV tu pats įvertini savo turtą ir tai deklaruoji bei moki atitinkamo dydžio mokesčius. Bet jeigu tavo namas kainuoja milijoną dolerių, o tu norėdamas sutaupyti įvertini jį 200 tūkst., labai rizikuoji, nes savivalda bet kada turi teisę jį iš tavęs išpirkti už tavo įvertintą sumą. Nenorėdami prarasti turto ir pinigų, žmonės linkę deklaruoti kuo realesnę kainą ir savanoriškai moka didesnius mokesčius”, – pasakojo K. Glaveckas.
Deja, daugumos mūsų tautiečių patirtis ir ekonominis išsilavinimas šioje srityje, anot K. Glavecko, dar labai menki, todėl jie nė neieško išeities tiesiog parduoda savo turtą taip, kaip išeina, ir praranda dalį pinigų. Kita vertus, pataisa, kurios iniciatoriai siekė priversti nekilnojamojo turto perpardavinėtojus pasidalinti su valstybe savo pelnu, gali tapti trukdžiu ekonomikai augti.
„Be spekuliantų nėra ekonomikos. Žinoma, jeigu mes kalbame apie rinkos ekonomiką. Planinėje ekonomikoje nėra spekuliantų, bet ir ekonomikos nėra“, – mintimis dalijosi prieš šias įstatymo pataisas balsavęs parlamentaras.
Pasak jo, negalima atmesti, kad siekdami išvengti mokesčių ar juos sumažinti, dalis žmonių pirkimo pardavimo dokumentuose paprasčiausiai nurodys mažesnę kainą, o dalį sumos perduos iš rankų į rankas. „Taip ir iki šiol buvo daroma. Bet dabar jau keičiasi kadastriniai vertinimai, keisis žemės vertinimai, ir ateityje jie (vidutinė žemės rinkos vertė – red. past.) bus kitokie. Pereisime prie europinių standartų, ir mūsų žemės kaina išaugs, aš tuo neabejoju“, – pabrėžė K. Glaveckas.
Statistika: būsto kainos krito ir kilo nevienodai
Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, aukščiausias butų kainų lygis prieš krizę buvo pasiektas artėjant 2007 m. pabaigai. Didžiausias butų kainų kritimas šalies didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) užfiksuotas 2008 ir 2009 metais. 2008 metais butų kainos didmiesčiuose vidutiniškai smuktelėjo daugiau kaip 15 proc., o 2009 metais – net 27 proc. Iš viso per 2008–2009 metų laikotarpį butų kainos šiuose miestuose nukrito 38 proc.
Vilniuje didžiausias kainų kritimas tęsėsi nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios. Čia kainų „dugnas“ buvo pasiektas 2010 metų viduryje. Nuo tada iki 2015 m. pabaigos šalies sostinėje butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 15 proc. Šiuo metu vidutinė buto kvadratinio metro kaina Vilniuje pasiekė 2009 metų birželio arba 2005 metų lapkričio mėnesį buvusį kainų lygį.
Kaune kainos nustojo kristi tik 2013, Šiauliuose – 2011, Panevėžyje – 2012 metais. Žemiausias kainų lygis šiuose miestuose ir Klaipėdoje buvo užfiksuotas 2013 metais. Nuo to laiko butų kainos šiuose miestuose vidutiniškai jau paaugo apie 2–4 proc.
Šiuo metu vidutinė buto kvadratinio metro kaina Kaune pasiekė 2013 metų kovo arba 2005 metų spalio mėnesį buvusį kainų lygį. Klaipėdoje šiuo metu buto kvadratinio metro kainos yra tokios pačios, kaip 2010 metų lapkritį arba 2005 metų spalį. Vidutinė buto kvadratinio metro kaina Šiauliuose šiuo metu siekia 2011 metų lapkričio arba 2006 metų vasario–kovo mėnesiais buvusį kainų lygį, o Panevėžyje ji yra tokia pati, kaip 2012 metų rugsėjį arba 2006 metų rugpjūtį.