Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei savo siūlymus kaip stiprinti kompleksinę pagalbą šeimai savivaldybėse pristatė Lietuvos socialinio darbo tarybos atstovai.
Pasak ministrės, labai svarbus yra bendruomenės, nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimas į bendruomeninės pagalbos šeimoms stiprinimo procesą.
„Mūsų visų tikslas yra šiame procese maksimaliai išnaudoti jau turimus resursus ir vystomas veiklas, įtraukiant tiek bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, tiek savivaldą, švietimo ir sveikatos apsaugos, vaiko teisių apsaugos bei socialinius darbuotojus“, - šiandien kalbėjo A. Pabedinskienė.
Ministrė akcentavo, jog siekiant sustiprinti metodinę pagalbą savivaldybėms ir formuoti vienodą praktiką vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms srityje, ministerijos iniciatyva nuo šių metų vasario pradeda veikti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamento specialistų suformuota mobili metodinės pagalbos komanda.
Dešimtyje savivaldybių ji turėtų įvertinti savivaldybių taikomas vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimose teikimo bei organizavimo priemones ir sukurti kiekvienai iš 10 savivaldybių priimtiną socialinės srities tarpinstitucinio vietos bendradarbiavimo modelį. Ateityje ši komanda gali tapti nuolatinė ir atlikti ne tik stebėsenos, bet ir konsultavimo funkcijas.
Ministrė A. Pabedinskienė dar pernai buvo prašiusi Lietuvos socialinio darbo tarybos pateikti įžvalgas kaip efektyviau stiprinti kompleksinę bendruomeninę pagalbą šeimoms.
Lietuvos socialinio darbo tarybos narys, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius Linas Kukuraitis, pristatydamas 6 mėnesius rengtą Bendruomeninių paslaugų šeimai vystymo modelį savivaldybėse, akcentavo, jog Lietuvos socialinio darbo taryba pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jau vystomiems socialinio darbo ir pagalbos šeimoms įrankiams ir savo pateiktame modelyje siūlo aktyviau į šį procesą įsitraukti seniūnijas bei savivaldybes.
Pasak jo, vienas modelio tikslų yra pasiekti, kad pačios šeimos ir bendruomenės būtų aktyvinamos spręsti savo problemas. „Šis modelis yra skirtas individualiam šeimos ir bendruomenių atsakomybės vystymui. Šiuo modeliu siekėme suteikti atsakomybę šeimai ir bendruomenei bei savivaldybėms pateikti galimas komunikacines-sprendimų priėmimo struktūras“, - teigė L. Kukuraitis.
Lietuvos socialinio darbo taryba pasiūlė kiekvienoje seniūnijoje inicijuoti bendro darbo grupes iš aktyvių šeimų, bendruomeninių, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių atstovų, kurios analizuotų toje seniūnijoje gyvenančių šeimų poreikius ir situacijas, planuotų pagalbą, telktų pagalbos teikėjus ir dalintųsi turima informacija su kitoms savivaldybės institucijoms. Analogiškos grupės galėtų atsirasti ir savivaldybės lygmenyje. Savivaldybės vaidmuo yra būti bendruomenės pastangų telkėja ir stiprintoja.
Be to, Lietuvos socialinio darbo taryba, remdamasi kai kurių savivaldybių gerąja praktika, pasiūlė kurti savivaldybėse ir iš įvairių specialistų sudarytas mobiliąsias komandas, kurių funkcija būtų reaguoti į krizines situacijas ne tik socialinės rizikos šeimose, bet ir visoje bendruomenėje.
„Šis modelis leistų savivaldybėms sukurti greitesnę ir efektyvesnę komunikacinę sistemą tarp šeimos, bendruomenės, seniūnijos ir savivaldybės bei priimti tam reikiamus sprendimus. Visas šis modelis visų pirma turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimo ir dialogu“, - sako A. Pabedinskienė.
Ministrė A.Pabedinskienė teigė, kad savivaldybėse ir šiuo metu jau vykdomos kai kurios tarybos siūlomos iniciatyvos, tačiau labai svarbu su turimais žmogiškaisiais resursais bei lėšomis apjungti, padėti, metodiškai susieti kompleksinę pagalbą šeimoms.
Šiuo metu šalyje yra 9797 socialinės rizikos šeimos. Jose auga 19 043 vaikai.
SADM
