Už disponavimą narkotikais – alternatyvios bausmės?

Mokslininkai teigia, kad už narkotikų vartojimą ir platinimą turėtų būti plečiamos alternatyvių bausmių galimybės. Tokią išvadą pristatė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas, skaitydamas pranešimą apskrito stalo diskusijoje „Lietuva ir UNGASS (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialioji sesija narkotikų klausimais): pasaulis sieks reformų narkotikų politikos srityje, o kokiu keliu pasuks Lietuva?“
Lietuvos teisės instituto mokslininkai diskusijoje pateikė kriminologinę atsakomybės už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis analizę. Joje nurodoma, kad pastaraisiais metais socialinis - demografinis nuteistojo portretas nelabai pakito - dominuoja jauni 21-30 m. amžiaus vyrai, turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, nedirbantys ir anksčiau teisti. Analizuojant bylų medžiagą konstatuota, kad dažniausiai nuteisiami vartotojai, tačiau pastaraisiais metais padaugėjo už narkotikų platinimą teistų asmenų. Atitinkamai padaugėjo ir laisvės atėmimo bausmės taikymo atvejų.
Šalia nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, dažniausiai daromi turtiniai nusikaltimai, tačiau asmenys paprastai nuteisiami tik už su narkotikais susijusius nusikaltimus.
M.Lankauskas pristatė mokslinio tyrimo išvadą, kad tik nusikaltimo išaiškinimas ir baudimas nėra pakankamos priemonės, ypač probleminių narkotikų vartotojų atžvilgiu. Todėl, anot mokslininko, būtina plėsti reabilitacinių priemonių pasiūlą, taip pat ir įkalinimo įstaigose.
„Lietuva ir UNGASS: pasaulis sieks reformų narkotikų politikos srityje, o kokiu keliu pasuks Lietuva?“ organizuota siekiant supažindinti su narkotikų politikos aktualijomis pasaulyje ir Europos Sąjungoje, konkrečiai – pristatyti, kokios temos vyrauja ES pozicijoje, rengiamoje šį balandį vyksiančiam UNGASS’ui –  ypatingą reikšmę turinčiam renginiui, kurio metu po aštuoniolikos metų pertraukos Jungtinės Tautos peržiūrės ir diskutuos apie narkotikų politiką pasaulyje.
Nevyriausybinių organizacijų atstovams kelia nerimą tai, kad Lietuvoje neproporcingai didelis narkotikus vartojančių asmenų kriminalizavimas už smulkius su narkotikų vartojimu ar disponavimu savo reikmėms susijusius nusikaltimus. Žmogui ir visuomenei tai nepadeda, o valstybei kainuoja. Jau ne vienerius metus pasaulyje kalbama apie tai, kad sveikatos ir socialine prasme toks „karas prieš narkotikus“ yra neveiksmingas, o į baudimą nukreiptą valstybės narkotikų politiką reikia keisti į gydymo ir socialinių paslaugų prieinamumą bei plėtrą.
Nerimą specialistams kelia ir tai, kad nuo balandžio 1 d. įsigalioja nauji įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos bausmės už narkotinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais (t. y. už tik vartoti, o ne prekiauti skirtą medžiagų kiekį) bus baudžiama vien pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tai reiškia, kad asmuo už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų bus traukimas tik baudžiamojon atsakomybėn, o tai dar labiau sustiprina į baudimą, o ne į pagalbą, orientuotą valstybės narkotikų politiką.

Lietuvos teisės institutas