Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą trims naujiems archeologiniams objektams: 5000 m. senumo Kvietinių senovės gyvenvietei (Klaipėdos r. sav.), Kragžlių pilkapynui II (Elektrėnų sav.) ir Nauradų, Bučių kapinynui (Panevėžio r. sav.).
Kvietinių senovės gyvenvietė, esanti Klaipėdos rajono Kvietinių kaime, ─ apie 5000 m. senumo akmens amžiaus (vėlyvojo neolito) žmonių gyvenvietė. Joje šią vasarą archeologai aptiko retų radinių. Vertingosios senovės gyvenvietės savybės yra reljefas, kultūrinis sluoksnis ir degintiniai kapai. Ši teritorija anksčiau buvo užliejama Minijos potvynių, vėliau – apardyta ilgalaikių arimų, sužalota magistralinių dujotiekių tiesimo metu. Per du praėjusius metus joje ištirtas 2007 kv.m. plotas.
„Kvietinių senovės gyvenvietė yra vertinga dėl radinių komplekso didumo (rasta daugiau nei 3000 radinių) ir jo vienalaikiškumo, t.y., kad visi radiniai yra tarpusavyje susiję. Ši gyvenvietė preliminariai datuojama III tūkstantmečiu pr. Kr. (tikslios datos dar negautos), priskiriama virvelinės keramikos kultūrai, kuri siejama su pirmaisiais žemdirbiais. 2014-2015 m. tyrimų metu aptikti gausūs šio laikotarpio gyvenvietėms būdingi radiniai - puodų šukės, titnago ir akmens dirbiniai bei jų gamybos atliekos, gintaro dirbinių fragmentai, gyvulių kaulai ir pan. Gyvenvietėje aptiktas gerai išlikęs kultūrinis sluoksnis, židiniai, įvairios kol kas nenustatytos paskirties duobės. Vėlyvojo neolito gyvenvietės su gerai išlikusiu kultūriniu sluoksniu yra aptinkamos gana retai“, ─ sako archeologinių tyrimų Kvietiniuose vadovas dr. Rokas Vengalis.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Kragžlių pilkapynas II yra netoli nuo Kragžlių kaimo (Elektrėnų sav.), jis patenka į Neries regioninio parko Bražuolės draustinio teritoriją. Jam priklauso du I tūkst. pabaigos-II tūkst. pradžios pilkapiai. Vertingosios pilkapyno savybės: reljefas, sampilai, ir juos juosiantys grioviai ar pailgos duobės. Už maždaug pusės kilometro nuo jo esantis Kragžlių pilkapynas I, kurį sudaro trys pilkapiai, surastas vietinio girininko 2005 m. Pagal jo pilkapių formą archeologai spėja, kad žmonės juose laidoti apie VI – VII amžiuje.
„Rudenį grybaudamas Neries regioninio parko teritorijoje, netoli Bražuolės upelio labai gražiame miške atsitiktinai pastebėjau du pilkapius primenančius kauburius, esančius vienas šalia kito. Mūsų regioniniame parke pilkapynų grupių yra 9, tad man jie pasirodė panašūs į seniau surastus. Kiek žinojome, toje vietoje pilkapynų niekas nebuvo radęs. Atvykę mokslininkai vėliau patvirtino, kad tai yra pilkapynas“, – apie tai, kaip rado Kragžlių pilkapyną II, pasakoja Neries regionio parko vyr. specialistas Saulius Pupininkas.
II-IV a. datuojamą Nauradų, Bučių kapinyną (Panevėžio raj. sav., Bučių k.) praėjusių metų rugpjūtį surado Panevėžio kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkas Dovilas Petrulis. Jis buvo surinkęs duomenis bei žemėlapius apie šį objektą ir nujautė, kad ten galėtų būti gyvenvietė arba kapinynas. Atlikus žvalgymus, paviršiuje rastos 4 ankstyvojo romėniškojo laikotarpio juostinės apyrankės ir bronzinis žiedas. Pasak D.Petrulio, radiniai buvo perduoti Panevėžio kraštotyros muziejui, o informacija apie objektą – Kultūros paveldo departamentui. Kaip vertingosios šio kapinyno savybės užfiksuotas reljefas ir griautiniai žmonių kapai su įkapėmis, apardyti įvairių žemės judinimo darbų metu. Šio kapinyno vietoje šiuo metu yra karjeras, kur pilamos ir buitinės atliekos, tad objektą skubiai reikia apsaugoti.
Arūno Strazdo (Kultūros paveldo centras) nuotr.
Rūta Evelina Šutinytė
Kultūros paveldo departamentas
