Šiandien, kovo 21 d., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai pristato „Lietuvos ekonomikos apžvalgą“, kurioje pateiktos įžvalgos apie Lietuvos konkurencingumą, darbo rinką, eksportą, pramonėje vyraujančias tendencijas. Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad pramonės įmonėse stabiliai didėja atlyginimai. Tokia tendencija džiugina, tačiau yra susijusi su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Ekspertai taip pat pastebi, kad nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau mažės, tačiau užimtumas augs lėčiau.
2015 m. Lietuvos ekonomika augo maždaug perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Vidutiniškai BVP 2012-2014 m. laikotarpiu augo 3,4 proc., o 2015 m. – vos 1,6 proc. Sulėtėjusią ekonomikos plėtrą pirmiausia lėmė pastebimai prastesnės eksportavimo galimybės: užtrukusios naujų rinkų paieškos bei nuo Kinijos ekonomikos svyravimų labiausiai priklausančių šalių importo pozicija. Pernai vyravęs geopolitinis neapibrėžtumas darė sąlyginę įtaką vartotojų pasitikėjimui ir vidaus vartojimui Lietuvoje. Vis dėltošiemet tikimasi sulaukti spartesnio Lietuvos BVP augimo, kuris turėtų siekti 2,5 proc.2014-aisiais patirtus negatyvius pokyčius palaipsniui turėtų atsverti pozityvi kaita darbo rinkoje, augančio darbo užmokesčio tendencijos, naujų rinkų paieška bei atsigaunantis bendras vidaus vartojimas.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys dabartinę lėtesnę Europos ekonomikos plėtrą: stagnuojanti investicijų apimtis visoje Europoje, besitęsiančios krizės (emigrantų, Rusijos, Graikijos), ES šalių narių politinio vienalypiškumo trūkumas priimant sprendimus. Pozityvų impulsą Europos ekonomikai augti gali duoti vyraujančios palankios sąlygos pasaulinėje energetikos rinkoje, taip pat daugelyje ES šalių fiksuojamas augimas dėl išaugusių eksporto, privataus namų ūkių vartojimo rodiklių ir žemos infliacijos rinkoje.
Pramonės įmonių vadovai yra priversti didinti atlyginimus
Apžvelgiant konkrečiai pramonės gamybinių rodiklių visumą, matoma gerėjimo tendencija. Lyginant 2015-ųjų metų ir 2016-ųjų metų sausio mėn. pramonės produkcijos pokyčius, matomas laipsniškas produkcijos atsigavimas pradedant 2015-ųjų spalio mėn. – sausio mėnesį produkcijos kiekiai paaugo 2,2 proc.
Pramonės produkcijos kiekių statistiką atskleidžia kitą tendenciją: parodo, jog įmonių gamybiniai pajėgumai išnaudojami geriau, nei prieš prasidedant prekybos apribojimams į Rusiją, tačiau iš kitos pusės produkcijos vertės nukrito gerokai. Tokia situacija susiklostė įmonėms norit patekti į naujas rinkas, kuriose dar nebuvo prekiavę. Siekiant šių tikslų produkcija būna parduodama su minimalia pelno marža.
LPK ekspertai atkreipia dėmesį į pramonės įmonėse stabiliai didėjančius atlyginimus: per paskutinius tris metus atlyginimai augo 20 proc. Tai susiję su gilesne problema, kuri šiuo metu vyrauja pramonėje,– kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Nerasdami tinkamų darbuotojų įmonių vadovai yra priversti didinti atlyginimus ir taip prisivilioti reikiamus darbuotojus ar iš kaimyninių šalių ar labiau netgi kitų įmonių. Praktiškai visose įmonėse tokia tendencija yra vyraujanti.
Didėja atotrūkis tarp kvalifikacijos bei faktinių darbdavių poreikių
Nors 2015 m. šalies ekonominė plėtra buvo lėtesnė, darbo rinkoje didėjo įdarbinimo rodikliai. Vidutinis metinis registruotas nedarbas 2015 m. II pusmetį, lyginant su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, mažėjo 1,5 proc. punkto (siekė 8,82 proc.) ir numatoma, kad jis mažės toliau ir 2016 m. sieks 8,1 proc.
Nedarbo lygis Lietuvoje kaip ir visoje Europoje išlaiko mažėjimo tendencijas. Prognozuojama, kad 2016 metais nedarbo lygis ir toliau turėtų mažėti dėl mažėjančios darbo jėgos, tačiau užimtumas augs lėčiau. Vidutinis metinis registruotas nedarbas 2015 m. II pusmetį, lyginant su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 1,5 proc. punkto ir siekė 8,82 proc. Nepaisant to, jog darbo rinkos atsigavimas buvo lėtesnis nei šalies BVP augimas, nedarbo lygis sumažėjo visuose segmentuose.
Itin pozityviai galima vertinti tai, jog didžiausias nedarbo sumažėjimas užfiksuotas jaunimo kategorijoje, kur nedarbo lygis nuo 18,58 proc. (2014 II pusm.) sumažėjo iki 15,57 proc. (2015 m. II pusm.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų Lietuvoje skaičius 2015 m IV ketv., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo beveik 33 proc.
Daugiausiai laisvų darbo vietų užregistravo apdirbamąja gamyba užsiimančios įmonės, kuriose laisvų darbo vietų 2015 IV ketv., lyginant su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, augo 30,56 proc. Kita vertus, pirmą kartą per pastaruosius penkis metus, užimtų gyventojų skaičius mažėjo: nuo 1347,4 tūkst. (2014 m. IV ketv.) iki 1338,5 tūkst. (2015 m. IV ketv.). Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas greta augančio naujų darbo vietų skaičiaus signalizuoja apie vis didėjantį atotrūkį tarp kvalifikacijos bei faktinių darbdavių poreikių.
Vertinant sektorines tendencijas, matyti, jog kad naujų darbo vietų kūrimo tendencijos skirtinguose ūkio sektoriuose akivaizdžiai skiriasi. Nepaisant spartaus eksporto ir gamybos apimčių augimo (pramonei tenka 83 proc. Lietuvos eksporto apimčių), sparčiausiai dirbančiųjų skaičius 2012-2015 m. augo žemės ūkio sektoriuje (21,07 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (17,34 proc.) bei šalies statybų sektoriuje (11,79 proc.).
Pramonėje dirbančiųjų skaičius nežymiai mažėjo: 2015 m. III ketv., lyginant su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, užimtųjų skaičius sumažėjo 0,57 proc., todėl darytina prielaida, jog gamintojai daugiausia dėmesio skyrė efektyvumo ir produktyvumo didinimui.
LPK ekspertai kas ketvirtį pristato „Lietuvos ekonomikos apžvalgą“, kurioje analizuojamaregiono ekonominė būklė, konkurencingumas, realusis sektorius, pramonė, viešieji finansai, infliacija, vidaus rinka, darbo rinka, demografinės tendencijos, eksporto statistika, užsienio investicijos, materialiosios investicijos.
Lietuvos pramoninkų konfederacija
