Į Pievėnuose vyksiantį „velykžydžių“ budėjimą – galimybė vykti maršrutiniu autobusu

Kovo 26–27 dienomis Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje vyks tradicinis teatralizuotas šv. Velykų nakties budėjimas. Norinčius vykti į Pievėnus ir išvysti vienintelį Europoje išlikusį paprotį UAB „Mažeikių autobusų parkas“ veš maršrutiniais autobusais.

Kovo 26 d., šeštadienio, Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje vyksiančio Velyknakčio programa:
19.30 val. – Velyknakčio apeigos, šv. Mišios;
21.00 val. – iškilmingas kryžiaus sergėtojų „kareivių“ įžygiavimas į bažnyčią. Paskui „kareivius“ bažnyčion sugūžės išdykėliai persirengėliai;
21.30 val. – Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas bažnyčioje (giedos Sedos kultūros centro folkloro ansamblio „Rėmolee“ dalyviai (vadovas G. Griškėnas), vietos bendruomenės giedotojai ir dūdų orkestras (vadovas A. Barauskas).

Šeštadienį, autobusas iš Mažeikių autobusų stoties išvyks 18.40 val. Stotelėje „Miškų ūkis“ stabtels 18.45 val., stotelėje „Tirkšlių paviljonas“ – 18.50 val., autobusų sustojime „Balėnos“ – 19.07 val. Į Pievėnus autobusas atvyks 19.20 val. Po pamaldų tuo pačiu maršrutu autobusas išvyks 21.40 val.

Kovo 27 dieną, sekmadienį, 6.00 val. Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje bus laikomos Viešpaties prisikėlimo mišios.

Iš Mažeikių autobusų stoties autobusas išvyks 5.10 val.; iš stotelės „Miškų ūkis“ – 5.15 val.; iš stotelės „Tirkšlių paviljonas“ – 5.20 val., iš stotelės „Balėnos“ – 5.37 val. Į Pievėnus autobusas atvyks 5.50 val. Po pamaldų tuo pačiu maršrutu autobusas išvyks 8.20 val.

Bilietų kaina: iš Mažeikių autobusų stoties – 2,50 Eur, iš Tirkšlių – 1,80 Eur, iš Balėnų – 0,90 Eur.
Internetinėje Mažeikių krašto enciklopedijoje apie Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje vykstantį „velykžydį“ rašoma: „Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas. „Žydai" užsidėję įvairias kuo negražesnes kaukes su į nosį įsmeigtomis adatomis arba vinutėmis, apsirengę įvairiais skarmalais, turėdavo botagus, ant kokios paikos prisirišę kokį pantį. Ir jei rasdavo tą naktį ką lauke, tuoj su tuo botagu varydavo į bažnyčią žydiškai tardavo „biuisčią". Jei bažnyčioj rasdavo ką snaudžiantį, tuoj po nosim pakišdavo, kaip tada vadino, štinkspiritį (amoniaką). Rytą per pamaldas vėl išdarinėdavo įvairius šposus, kas žmonėms trukdydavo rimtai susikaupti maldai. Persirengėliai susigalvodavo ir kitokių išdaigų pakišdavo snaudžiantiems panosėn buteliuką su etriniu spiritu, bučiuodavo merginoms rankas taip, kad įdurtų su į kaukės nosį įkalta vinute.
Svarbiausias „žydukų" tikslas - pagrobti kryžių. „Kareiviai" su kardais neprileidžia įkyrių „žydukų", dažnai tarp jų įvyksta „susirėmimų": vieni atsimuša mediniais kardais, kiti puola su ilgomis replėmis ar plaktukais. Visa kova vyksta be žodžių, tik „žydukai" neva žydiškai marmaliuoja. Nepavykus pagrobti kryžiaus jėga, „žydukai" imasi visokių apgaulių: siūlo sargybai piningų, bando užkalbinti ir atitraukti dėmesį, kiša amoniaką po nosimi. Be kryžiaus pagrobimo, „žydukai" turi ir kitokių užsiėmimų: kimba prie besimeldžiančių, „nudžiauna" jų daiktus, pririša virvėmis prie kito snaudaliaus. Drąsesni žydai, atsinešę virves, pamaldžiai klūpančius kiek apsnūdusius maldininkus ir anksčiau surišdavo, o besišnekučiuojančius su mergomis bernus ir botagu nupliekdavo.
Velykų rytą, einant procesijai aplink bažnyčią, šalia procesijos, priešinga saulės judėjimo kryptimi, eina žydais pasirėdžiusieji. Vieni nešasi kopėčias, pagaikščius ir botagus, kiti reples, vinis ir rykštes. Kada procesija eina iškilmingai su didele rimtimi, tai „žydai", parodydami savo priešingumą, eina triukšmaudami, žydiškai koliodamiesi, botagais plaiškindami ir pagaikščiais švaistydamiesi. Kartu su bažnytine procesija eidavo ir kaimo muzikantai. Per Prisikėlimo procesiją persirengėliai lakstė priešinga procesijai kryptimi, savaip darydami tvarką, blaškydami maldininkų dėmesį.
1926 m. Telšių vyskupas J. Staugaitis tokį Velykų persirengėlių pasirodymą traktavo kaip reiškiantį nepagarbą didingai Kristaus prisikėlimo rimčiai. Nors toks pasirodymas buvo draudžiamas, tačiau Pievėnų bažnyčioje išliko iki šiol.
2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velykžydžių drabužiai“.


Savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode