Seimas po pateikimo pritarė Finansų ministerijos parengtiems Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimams, kurie mažosioms savivaldybėms atveria kelią einamaisiais metais panaudoti ankstesniais metais gautas ir nepanaudotas pajamas, laikantis fiskalinės drausmės nuostatų. Teigiami pokyčiai palies net 57 iš 60 Lietuvos savivaldybių, išskyrus trijų didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Naujoji tvarka leis išspręsti atsiradusią problemą, kai mažosios savivaldybės, nuo šių metų įsigaliojus naujam biudžeto planavimo būdui, prarado galimybę pasinaudoti tomis lėšomis, kurios gyventojų pajamų mokesčio pavidalu yra sumokamos iki gruodžio pabaigos, bet į savivaldybės sąskaitas pakliūva jau kitų metų sausį.
Įstatymo pakeitimais savivaldybėms būtų sudarytos sąlygos panaudoti praėjusiais metais nepanaudotą pajamų dalį trumpalaikiams įsiskolinimams, išskyrus skolinius įsipareigojimus, buvusiems praėjusių metų gruodžio 31 dieną,dengti, o jų nesant, kitoms reikmėms. Tuo atveju, kai trumpalaikiai įsipareigojimai viršys nepanaudotų pajamų dalį, numatomų padengti trumpalaikių įsipareigojimų suma turės būti ne mažesnė nei nepanaudota pajamų dalis.
Atkreiptinas dėmesys, kad praėjusiųjų metų nepanaudota pajamų dalis būtų pridedama prie planuojamų metų pajamų tik vertinant savivaldybės biudžeto atitikimą deficito dydį ribojančiai taisyklei. Tai reiškia, kad pajamų ir asignavimų apskaita dėl naujos nuostatos nesikeis.
Savivaldybių fiskalinę drausmę taip pat turėtų užtikrinti ir įstatymo projekte siūloma nuostata savivaldybėms nustatyti prievolę teikti finansinių rodiklių prognozes. Taip būtų siekiama efektyvesnio, kokybiškais duomenimis pagrįsto valdžios sektoriaus finansų valdymo.
Projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje numatytas balandžio 21 d.
Finansų ministerija Viešųjų ryšių skyrius
