Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Kraujo donorystės ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma griežtinti asmenų, pageidaujančių duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių, atrankos procedūrą. Tam, kad projektai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Pagal svarstomus pakeitimus prieš imant kraują ar kraujo sudėtines dalis turėtų būti patikrinta ne tik donoro sveikata, bet ir atlikta Hepatito ir Kraujo donorų registrų duomenų patikra. Hepatito registrą turėtų įsteigti ir jo nuostatus tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija. Į šį registrą būtų įrašomi duomenys apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais.
Pataisomis taip pat numatoma sudaryti galimybę vykdant atrankos procedūrą nemokamai atlikti profilaktinius kraujo tyrimus. Tai, pasak iniciatorių, skatintų neatlyginamos kraujo donorystės plėtrą, didintų neatlygintinų kraujo donorų motyvaciją ir telktų nuolatinius kraujo donorus.
„Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 300 susirgimų virusiniais B ir C hepatitais atvejų, tačiau oficialioji statistika neatspindi realios padėties, nes faktinis užsikrėtusiųjų skaičius dar didesnis. Aktuali problema tai, kad šias infekcijas iš karto po užsikrėtimo labai sudėtinga išaiškinti, užsikrėtusieji serga patys to nežinodami, nejaučia jokių ligos simptomų, todėl kyla infekcijos platinimo rizika. <...> Teisės aktai numato pareigą prieš imant kraują patikrinti donoro sveikatą, tačiau neturint valstybinio virusinių B ir C hepatitų registro realiai nėra galimybės patikrinti, ar asmuo šiomis ligomis neserga ir užtikrinti kraujo ir jo komponentų saugumą. Hepatitų registro įsteigimas ir pareiga kraujo donorystės įgyvendinimo subjektams jame atlikti kraujo donorų duomenų patikrą prieš kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijas užtikrintų griežtesnį kraujo donorų atrankos reguliavimą ir per kraują perduodamų ligų rizikos sumažinimą“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Jei Seimas priimtų naujas nuostatas, jos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d.
LR Seimas
