Darom/juosta




rastaDidžiulis dinozauras į krokodilo panašiu snukiu, aptiktas Vaito saloje vieno sėkmingiausių fosilijų medžiotojų Jungtinėje Karalystėje, tikriausiai buvo didžiausias kada nors dabartinės Europos teritorijoje gyvenęs grobuonis, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.

Daugumą šio dvikojo spinozaurinių (Spinosauridae) šeimos atstovų kaulų rado velionis vietos kolekcininkas Nickas Chase'as (Nikas Čeisas), mėgęs naršyti šios prie Anglijos pietinių krantų esančios salos paplūdimius ir ieškoti dinozaurų liekanų.

Sautamptono universiteto mokslininkai vėliau pagal kelis jiems prieinamus kaulus nustatė, kad aptiktos liekanos priklausė vadinamajam „Baltųjų Uolų spinozauriniam“, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „PeerJ“.

„Gyvūnas buvo didžiulis, ilgesnis kaip 10 metrų ir, sprendžiant iš kai kurių matmenų, tikriausiai buvo didžiausias plėšrus dinozauras, kada nors aptiktas Europoje“, – sakė tyrimui vadovavęs doktorantas Chrisas Barkeris (Krisas Barkeris).

Kalbėdamasis su naujienų agentūra AFP jis pripažino, kad išsamesnei analizei būtų pravartu turėti daugiau kaulų, bet „skaičiai nemeluoja – jis didesnis negu didžiausias žinomas individas“, anksčiau rastas Europoje.

Merilando universitete dirbantis stuburinių paleontologas Thomas Richardas Holtzas (Tomas Ričardas Holcas), nedalyvavęs šioje studijoje, pripažino, kad naujasis radinys „iš tiesų atrodo esantis stambesnis“ negu kitas didžiulis grobuonis, kurio fosilijos buvo rastos Portugalijoje.

Dinozaurų paleontologas Mattas Lamanna (Metas Lamana), dirbantis JAV Carnegie (Karnegio) gamtos istorijos muziejuje, gyrė „puikią, nuodugnią šio pavyzdžio studiją“, atsižvelgiant, kad tyrėjai turėjo nedaug kaulų, bet pridūrė, kad gyvūnus pagal dydį lyginti sudėtinga.

Pavyzdžiui, didžiausi žinomi spinozaurinių šeimos atstovai spinozaurai (Spinosaurus), ko gero, buvo ilgiausi, „bet turbūt ne tokie sunkūs“ kaip tiranozaurai (Tyrannosaurus rex) ar giganotozaurai (Giganotosaurus).

Ištįsęs snukis

Baltųjų Uolų spinozaurinis, kurį tyrėjai tikisi oficialiai aprašyti kaip naują rūšį, gyveno kreidos periodo pradžioje, maždaug prieš 125 mln. metų.

Ch. Barkeris sakė, kad tai yra vėlyviausias Britanijoje rastas spinozaurinių šeimos atstovas, gyvenęs 2–3 mln. metų vėliau negu geriau žinomas barioniksas (Baryonyx).

Spinozauriniai žinomi dėl itin ištįsusių snukių – jų galvos atrodo panašesnės į krokodilų, o ne į masyviomis kaukolėmis pasižymėjusių tiranozaurų.

Dabartinė pagrindinė teorija aiškina, kad ši ypatybė išsivystė, nes spinozauriniai medžiodavo tiek vandenyje, tiek sausumoje.

„Jie tarsi gandrai ir garniai – braidžiodavo ir stverdavo žuvis nuo paviršiaus“, – sakė Ch. Barkeris.

Baltųjų Uolų spinozaurinių atstovo liekanos buvo rastos buvusioje senovinėje pajūrio lagūnoje, kur paprastai aptinkama nedaug dinozaurų fosilijų.

„Tai padeda įsivaizduoti, kokie gyvūnai gyveno anais laikais, kurie yra labai menkai žinoma Anglijos paleontologijos paveldo dalis“, – pridūrė Ch. Barkeris.

Jo komanda Vaito saloje jau atrado dvi naujas spinozaurinių šeimos rūšis, įskaitant Ceratosuchops inferodios, pramintą „pragaro garniu“.

„Šis naujas gyvūnas sustiprina ankstesnį argumentą, paskelbtą praeitais metais, kad spinozaurinių šeimos dinozaurai atsirado ir tapo įvairesni Vakarų Europoje, o paskui labiau išplito“, – sakė studijos bendraautorius Darrenas Naishas (Darenas Neišas).

Redaktorius Raimondas Čiuplys

BNS nuotrauka


Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode